- čiustijimas
- čiùstijimas dkt.
.
.
čiustijimas — čiùstijimas sm. (1); N → 1 čiustyti: 1. Arklys susivėlęs, bus čiùstijimo prieš kermošių Kp. 2. Bus tau čiùstijimo, kol visas bul bas sučiustysi Kp. čiustijimas; iščiustijimas … Dictionary of the Lithuanian Language
iščiustijimas — iščiùstijimas sm. (1) išpuošimas, išgražinimas: Ištaisymas, iščiùstijimas tų jų mergaičių! Jnšk. | refl.: Toks jo išsičiùstijimas, išsipustymas! Grž. čiustijimas; iščiustijimas … Dictionary of the Lithuanian Language